pasidaryk alaus patsLaisvasis universitetas (LUNI) vasario 24 d., trečiadienį, 18:00 val. kviečia į teorinę ir praktinę paskaitą apie alaus istoriją ir aludarystę namų sąlygomis. Paskaita įvyks Vilniuje, kavinėje „Pas Erlicką“ (Maironio g. 1).

Su garbinga alaus istorija supažindins socialinių mokslų daktaras, profesorius Linas Čekanavičius – alaus istorijos, jo vartojimo kultūros bei tradicijų  studentas ir nenuilstantis alaus pasaulio piligrimas ir šio gėrimo skonių kolekcionierius. Antrojoje užsiėmimo dalyje savo patirtimi, kaip namų sąlygomis pasidaryti gero alaus, pasidalins „pasidaryk pats“ (DIY) filosofas, liaudies mokslininkas, didžiojo Vilniaus andergraundo portalo hardcore.lt redaktorius, grupės „SC“ muzikantas Micius Maumertas.

Pasak archeologų, žmonės skanavo alų dar prieš 8000-9000 metų. Apie tai liudija to laikotarpio Tigro ir Eufrato slėnyje rastuose moliniuose induose aptikti medžiagų likučiai – jie identifikuoti kaip induose buvusio alaus liekanos.

Teigiama, jog alaus atradimas pakoregavo istorinį vyksmą, nes paskatino neolito laikotarpio klajoklius rinktis sėslų gyvenimo būdą ir atsisakyti medžioklės žemdirbystės labui, mat alaus gamybai reikia užsiauginti javų, o javų lauką reikia nuolat prižiūrėti ir saugoti. Šį, rodos, beprotišką faktą pagrindžią tai, jog į kurią tik senovės civilizaciją bepažvelgtume, visur randama alaus pėdsakų: vienur jis buvo gaminamas iš miežių ar kviečių (Artimųjų Rytų šalyse),  kitur – iš kukurūzų (Amerikos žemyne), ryžių (Azijoje), sorgo ir sorų (Afrikoje).

Įdomu, jog seniausias rašytinis maisto gamybos receptas, kokį žino žmonija, yra būtent alaus gamybos receptas. Tigro ir Eufrato slėnyje rastose 6000 metų senumo molinėse šumerų lentelėse kruopščiai atvaizduotas alaus gamybos procesas ir duotas jo receptas, už kurį senesnių kol kas nerasta.

Pasak lektoriaus Lino Čekanavičiaus, net ir mums įprasta duona atsirado vėliau už alų. Mat kartą šumerai susiprato iškepti nuo to gėrimo likusius tirščius. Taip ir gimė duona, kuri buvo ir skanesnė, ir skalsesnė negu neraugintos tešlos papločiai.

 Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM (startfm.lt). Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

LUNI Vilnius iniciatyvinė grupė

2010 02 23

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija