sylame_ar_salameKovo 10 dieną (trečiadienį) 18 val. ekologiniame klube „Žvejonė“ kviečiame į diskusiją „Šylame ar šąlame?“, kurioje apie klimato kaitą, priežastis, jos istoriją ir įvykius Kopenhagoje diskutuosime su prof. habil. dr. Vytautu Smailiu ir jaunimu, vykusiu į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Kopenhagoje (COP15) praėjusių metų gruodžio mėnesio pabaigoje.

Ekologinio klubo „Žvejonė“ nariai savo iniciatyva organizavo Lietuvos jaunimo grupės kelionę į konferenciją. Joje pasaulio šalių delegacijos intensyviai tarėsi bei diskutavo, kaip industrinės šalys sumažins savo šiltnamio dujų emisijas, kiek sparčiai besivystančios šalys sutinka riboti savo CO2 emisijas, kokios pagalbos reikia besivystančioms šalims ir kaip jos prisitaikys prie pokyčių dėl klimato kaitos bei kaip ta pagalba bus dalinama ir valdoma. Apie visa tai ir plačiau šį trečiadienį ekologinio klubo „Žvejonė“ būstinėje.

Renginys facebook'e


Jaunimo nuomonė apie COP15:

Laimis Žmuida, ekonaujienos.lt redaktorius.
“COP15 vertinu pozityviai. Nors politikai ir nepakankamai gerai susitarė kaip tikėtasi, bet užtat tas jų nesutarimas gali paskatinti paprastus žmones veikti. O juk nuo paprastų žmonių iš tikrųjų viskas ir priklauso.Labai gerai, kad konferencija atkreipė viso pasaulio žmonių dėmesį į ekologiją. Daug žmonių susimąstė apie gamtą, žmogaus paskirtį, gyvenimo prasmę. Kitas svarbus dalykas – konferencijoje žaliai mąstantys žmonės turėjo galimybę susitikti. Dalyviai siūlė įvairiausius būdus kaip išeiti iš susidariusios ekologinės krizės. Man priimtinausias konferencijoje rastas variantas yra ekogyvenviečių kūrimo iniciatyvos. Manau tai – pasaulio ateitis be kurios neišsiversime.“

Tadas Lomanas, žaliavalgis natūralistas:
„COP15 – pasaulyje iš esmės nieko nepakeitęs renginys. Verslininkai ir jų atstovai – politikai susirinko imituoti rūpestį pasauliu ir žmonija. Taip pat susirinko ir rėkaliojanti aktyvistų minia – paprašyti, kad kapitalas pakeistų savo prigimtį ir pradėtų rūpintis pasaulio atgaivinimu. Tiek pirmieji, tiek antrieji pasiekė savo tikslą. Technologinis progresas apsikabinęs su kapitalizmu draugiškai žingsniuoja per planetą trypdamas paskutinius natūralius žmonijos sugebėjimus, planetos bioįvairovę ir gamtos išteklių likučius. Koks stebuklas gali pakeisti situaciją? Vienintelė man žinomas išeitis – pakeisti priklausomybę nuo technologijomis ir kapitalu paremtos sistemos į priklausomybę nuo gamtos, t.y., kurti ekologines gyvenvietes ir, persikėlus gyventi į jas, sumažinti vartojimą bei priklausomybę nuo dirbtinių technologijų iki nulio. Tai įmanoma, nors daugumai ir nepatraukli perspektyva.“

Valdonė Daugėlaitė, VU ekologijos bakalauro studentė
„Mano nuomone JT Klimato kaitos konferencija nepaliko abejingų, ypač turėjusių galimybę sudalyvauti joje ir pajusti daugybės žmonių troškimus gyventi ir kurti švaresnę aplinką, išsivaduoti nuo pasenusių ir kol kas populiarių technologijų, teršiančių miestus, o kartu keliančių grėsmę sveikatai bei rasti bendraminčių, kas įkvepia judėjimui pirmyn. Ši konferencija neleido nuobodžiauti – kiekvieną dieną vyko daugybė renginių, į visus, deja, nebuvo įmanoma suspėti, tačiau galėjome dalyvauti širdžiai priimtiniausiuose renginiuose (viešose kalbose, pareiškimuose, filmuose, muzikinėse programose, teatro pasirodymuose, judėjimuose). Savanoriškai padirbėjome La Via Campesina lauko virtuvėlėje, kur pjaustėme daržoves, plovėme indus, bendravome su kitų šalių aktyvistais. Sušalome, išvargome, tačiau patirti nuotykiai, žinios bei teigiamos emocijos liko ilgam kaip didžiulė patirtis.“

Algirdas Švanys, KU jūros aplinkos inžinerijos magistrantūros studentas.
„Siekiau, kad ir Lietuvos jaunimo atstovai palaikytų Kopenhagoje vykusį procesą, prisidėtų prie demonstracijų, nepaisant krizės laikotarpio. Taigi labai džiaugiuosi, kad UAB „Edrija“ parėmė 11-os Lietuvos jaunimo atstovų kelionę į klimato kaitos konferenciją. Kadangi į klimato kaitos problemą įtraukti viso pasaulio žmonės, buvo įdomu pamatyti, kaip į ją reaguoja kitų šalių atstovai. Taip pat įdomu buvo Bella centre stebėti, kaip šalių vadovai tariasi dėl klimato kaitos klausimų, sužinoti, kokios yra naujausios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos. Susipažinau su daug įdomių ekologų, biologų ir kt. aktyvistų iš Lietuvos, teko pabendrauti su Danijos ekologinių judėjimų nariais. Sutikau daug bendraminčių iš kitų valstybių, pasidalinome patirtimi ir užmezgėme ryšius. Pasitvirtino mano blogiausios hipotezės apie situaciją pasaulyje – t.y., kad pasaulį šiuo metu valdo kapitalas ir niekam neįdomūs moksliniai tyrimai, mokslininkų nuomonė, o viską „valdo“ sistema. Jaunimas pats turėtų stengtis keisti pasaulį į gerąją pusę. Viskas mūsų pačių rankose.“

Asta Pipiraitė, SAVO „Žalių žinių“ korespondentė:
„JT klimato kaitos konferencija buvo puikiai suorganizuota. Buvau sužavėta kaip prie COP15 prisidėjo danų tauta. Jie aktyviai prisijungė prie projekto, kuriame dalyvavo suteikdami nakvynės vietą atvykstantiems klimato aktyvistams. Kopenhagos valdžia suteikė leidimus nemokamam transportui ir įėjimui į daugelį renginių. Suglumino vykusių renginių kiekis vienu metu. Šalia pagrindinių valstybių derybų klimato klausimu, vyko galybė šalutinių renginių, pristatymų, mokslininkų pasisakymų, diskusijų, filmų peržiūrų ir pan. Patirtis rodo, kad žiniasklaida kartais pateikia informaciją pakreiptą tam tikru rakursu. Pavyzdžiui, buvo stipriai akcentuota, kad lauko demonstracijų metų vyko riaušės su policininkais. Aš mačiau tik besišypsančius veidus, šokančius ir linksmai rėkiančius dėl bendros idėjos – parodyti politikams, kad daugeliui žmonių rūpi jų ateitis, vaikų ateitis, todėl jie tikisi teisingų veiksmų ėmimosi, ne tik kalbų. Stebėjus keletą derybinių posėdžių, supratau viena – politikai patys įsprausti į begales biurokratinių mechanizmų. Taigi jiems imtis kažkokių teisingų veiksmų yra sudėtinga užduotis“.

Milda Norkutė, KU ekologijos bakalauro studentė:
„Į COP15 važiavau kartu su Jaunųjų Žemės Draugų (YoungFOEE) projekto "Act now" komanda. Šiam įvykiui kaip komanda ruošėmės nuo pavasario, tad lūkesčių dėl jo sėkmės turėjome iki pat pabaigos. Manau, tai viena didžiausių šių metų nesėkmių pasauliniame kontekste. Nusivylusi esu ne tik COP15 baigtimi, nors ji ir nebuvo šokiruojanti, nes daug kas tokią prognozavo, bet ir bendra tokio svarbaus įvykio eiga. Danijos vyriausybė nesugebėjo užtikrinti ne vien nevyriausybinių organizacijų, bet ir žurnalistų bei kitų trečių šalių pilnaverčio dalyvavimo konferencijoje – nuo antros savaitės nebebuvo įleidžiama didžioji dalis akreditaciją turėjusių žmonių neva dėl per didelio jų skaičiaus. Taip pat nuliūdino ypatingai agresyviai pasirodžiusi Danijos policija: priešingai, nei kad buvo rodoma per masines informavimo priemones, policijos agresiją patyrė ne tik radikaliai nusiteikę aktyvistai, bet ir paprasti, savo valią išėję išreikšti žmonės, žurnalistai, delegacijų nariai. Kad ir kiek nesėkmės susilaukė šis renginys, vis tiek buvo verta į jį važiuoti, jei ne iš pasaulinės, tai iš asmeninės perspektyvos – įgyta naujos patirties, užmegzta naudingų pažinčių, praversiančių ateityje. Reikia tikėtis, kad ši nesėkmė paskatins pasaulio vadovus konstruktyviau dirbti COP16 Meksikoje.“

              facebook lunigoogle-plus lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Paskaitų kalendorius

Lapkritis 2017
P A T K Pn Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Facebook

Vikipedija