Birželio 29 d., antradienį, 18 val., Laisvasis universitetas (LUNI) rengia viešą diskusiją „Ar įmanomas tikėjimas be bažnyčios“, kurią inicijuoja būrelis žmonių iš tiesioginio veiksmo grupės Feministinis frontas (FeF), pasiryžusių savo noru atsisakyti priklausymo Romos Katalikų Bažnyčios institucijai, t.y. atlikti apostazę. Diskusijoje dalyvaus: kunigas bei poetas iš Paberžės Skaidrius Kondratavičius, istorikas bei socialinis aktyvistas Kasparas Pocius, FeF atstovai – Aušra Kaziliūnaitė ir Justinas Pladas. Renginys vyks VU Chemijos fakultete, Naugarduko g. 24, II aukšte, prof. K. Daukšo auditorijoje.

Renginys facebook'e

 

Diskusijos metu siekiama kelti visuomenei aktualius klausimus: kokios yra sąsajos tarp žmogaus asmeninio tikėjimo bei hierarchinės patriarchalinės bažnyčios institucijos; ar apostazė yra tapati tikėjimo išsižadėjimui ir kodėl verta arba neverta atlikti šį veiksmą. Ar Romos katalikams nekyla prieštaravimų tarp bažnyčios patriarchų teigiamų vertybių, kuriems turi pritarti visa bendruomenė, ir kasdienio gyvenimo realybės? Ar bažnyčia yra dvasinė vedlė, ar prievartos institucija, manipuliuojanti narių sąrašais?

Pagal 2001m. gyventojų surašymo duomenis, net 79 proc. Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Iš tų 79 proc. tik 10 proc. reguliariai lankosi sekmadieninėse mišiose. Vadinasi, tie katalikų sąrašai yra fiktyvūs. Kokia gi krikšto prasmė, jei tik iš inertiškos tradicijos krikštijame savo dar nieko nesuprantančius vaikus ir patys nepraktikuodami katalikiško gyvenimo būdo? Priklausydami bažnyčios institucijai, savaime sutinkame su kiekvienu patriarchų teiginiu, o tokia gausa „sutinkančiųjų“ įgalina bažnyčią prašyti valstybės privilegijų (kunigų pensijos, mokesčių nemokėjimo) ir prisidėti prie valstybės valdymo (abortų draudimo, kontracepcijos kriminalizavimo, homoseksualumo stigmatizavimo). Per tikybos pamokas mokyklose sistemingai diegiamos katalikų nuostatos, dalį valstybinių švenčių taip pat diktuoja katalikų hierarchai.

Ar toks bažnyčios indėlis nėra diskriminacinis kitų tikėjimų žmonių atžvilgiu? Ar patys katalikų bažnyčiai priklausantys asmenys pritaria tokioms kunigijos deklaruojamoms pozicijoms, ar ieško sąmoningo savo santykio su šiomis problemomis? O gal atskirų kunigų misija, tikėjimo, padedančio gyventi, galinčio sustiprinti žmones, skleidimas neturėtų būti tapatinamas su minėtomis problemomis ir su bažnyčios kaip institucijos veikimu? Kiek kunigai, kaip institucijos vietininkai, gali būti kritiški tai institucijai?

Į diskusiją kviečiame visus: ir tikinčius, ir ateistus ar svarstančius apie savo ir bažnyčios, savo ir tikėjimo santykį arba jį puikiai žinančius, katalikus ar į juos visai nepanašius. Tikimės turiningos diskusijos, kuri padės iš arčiau pažinti ir vieną, ir kitą poziciją. Atėjusius kviečiame pasisakyti vienoje ar kitoje pusėje, pasidalinti savo požiūriais ir patirtimis ar tiesiog pasiklausyti kitų.

K. Daukšo auditoriją rasti nesunku:

1. Įėjus į Chemijos fakultetą reikia kilti centriniai laiptais į II a.

2. Įėjimui skirtos trejos durys, atidarytos bus pačios kairiausios.

FeF‘o internetinė svetainė: http://feministinisfrontas.wordpress.com/