„Susidaro įspūdis, kad Lietuvos žiniasklaida yra užsidariusi savanoriškame kalėjime“, – sako lyginamąją branduolinės energetikos diskurso Lietuvos ir Baltarusijos analizę atlikusi Vaida Pilibaitytė. Savo tyrimo išvadas ji pristatys LUNI rengiamoje paskaitoje gruodžio 1 d., trečiadienį, 18 val., bare „Misterija“, I a. salėje (Totorių g. 18, Vilnius). Pradėjusi nuo branduolinės energetikos diskurso, lektorė pereis prie platesnės temos ir mėgins išsiaiškinti, kaip brėžiamos viešosios informacijos ribos autokratinėje Baltarusijoje ir demokratinėje Lietuvoje.
Renginys facebook'e
Pastaruoju metu itin daug kalbama apie branduolinės energetikos renesansą bei iš sąstingio bundančią šią pasaulinę pramonę. Tačiau pažvelgus iš arčiau, darosi akivaizdu, kad atominės atgimimas nevyksta taip sklandžiai, kaip teigiama, o išsamių lyginamųjų tyrimų, analizuojančių, kodėl įvairios šalys pasirenka vystyti atominę energetiką, beveik nėra.
Vaida Pilibaitytė analizavo per pusantro šimto tekstų atominės energetikos tema, publikuotų 2006-2009 Lietuvos ir Baltarusijos spaudoje bei internetinėje žiniasklaidoje. Įvertinus temas, diskurso veikėjus, jų argumentus bei šalių energetikos politikos ir žiniasklaidos kontekstą, padėtis abiejose šalyse buvo sugretinta su analogiška tarptautinių energetikos politikos dokumentų analize.
„Baltarusijos žiniasklaidoje diskusija apie branduolinę energetiką įvairesnė, nei įprasta manyti, o patyrinėjus Lietuvos spaudą – skleidžiasi priešingas vaizdas“, – sako darbo autorė. O svarbiausia tai, jog abiejų šalių viešojoje erdvėje paprasčiausiai nerandama daugybės faktų ir detalių, minimų tarptautiniuose dokumentuose ir reikalingų energetiniam saugumui įvertinti. Tad tenka apgailestauti, jog demokratija ar autokratija – atominės energetikos nušvietimo paviršutiniškumas pasirodo besąs labai panašus.
Po paskaitos dalyviai kviečiami padiskutuoti apie žiniasklaidos tyrimus, mokslo komunikaciją, nuovargį, savicenzūrą bei analitines galimybes, teikiamas tarpdalykinių energetikos tyrimų, kurių taip trūksta.
Vaida Pilibaitytė yra aplinkos mokslų, politikos ir vadybos (Vengrija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Graikija) bei tarptautinės žurnalistikos (Jungtinė Karalystė) magistrė. Atomine energetika domėtis pradėjo 2002-2008 metais dirbdama Lietuvos nacionaliniame radijuje, kur rengė apdovanojimus pelniusias laidas aplinkosaugos ir mokslo temoms „Vienkartinė planeta“ ir „Pažinimo vartai“, taip pat dėstė radijo reportažą Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute. Šiuo metu dirba nevyriausybinėje organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“.
