judaizmasVasario 2 d., trečiadienį, 18:00 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į pokalbį apie judaizmą – mūsų sąmonėje bene labiausiai mitologizuotą ir iškraipytą žydų religinę praktiką. Apie judaizmą kalbės VU Religijos studijų ir tyrimų centro docentė Aušra Pažėraitė. Renginys vyks baro „Misterija“ I a. salėje (Totorių g. 18, Vilnius).

Renginys facebook’e

Kad ir kas tai būtų, judaizmas nėra tai, ką krikščionys šimtus metų įsivaizdavo pranokę, pilniausiai įgyvendinę ir tokiu būdu paneigę bet kokią jo egzistavimo prasmę. Judaizmas nėra ir tai, ką tūlas krikščionis (ir ne tik) konstruoja savo vaizduotėje skaitydamas Bibliją. Lygiai kaip ir krikščionybė nėra tai, ką galima įsivaizduoti skaitant Naująjį Testamentą.

Ir viena, ir kita – skirtingos Šventųjų tekstų interpretacijos ir praktikos, negrįžtamai išsiskyrusios ir nutolusios IV-ajame amžiuje susiformavus ortodoksinei krikščionybei, kurios plėtojamose vizijose judaizmas taip ir liko sustingęs iškraipytas I-ojo amžiaus darinys – nekenčiamas, dergiamas, niekinamas fariziejizmas (kaip sinonimas legalizmo, veidmainystės, kraugeriškumo, melo ir visokių kitokių blogybių, kurias tik gali sugalvoti doras krikščionis – kaip absoliutų blogį, kurį krikščionybė esą įveikė). Tokiu būdu judaizmas yra tapęs nuolatiniu visų antijudėjiškų ir antisemitinių fantazijų objektu.

Rabiniškasis judaizmas su Jeruzalės šventykla centre formavosi ant antikinės judėjų religijos, kultūros ir valstybės griuvėsių. Be valstybės, be istorijos, be dvasininkijos, be kruvinų aukų, be tikėjimo išpažinimo, be hierarchinių luomų, be dogmų ir pretenzijų į tiesos monopolį, be atpirkimo avinėlių ir ožių – tarytum būtų užsitęsusi Jobo būsena. Tik laikantis Toros, kaip Sandoros tarp izraelitų ir Dievo, net jei pastarasis jos seniai, atrodo, nebesilaiko. Lyg Dievo ir nebūtų, kiekvienam prisiimant atsakomybę už savo paties prasižengimus.

Judaizmas – net ne religija krikščioniška šio žodžio prasme, o tiesiog kultūra, kurios šerdyje – šventųjų tekstų studijavimas ir interpretavimas. Perfrazavus Emanuelį Leviną, tai suaugusiųjų, seniai nustojusių tikėti Kalėdų seneliu, „religija“, jei tas žodis vis dar vartotinas.

Paskaitoje bus pateiktos kelios rabiniškos Toros interpretacijos, aiškinama nelegalistinė rabiniška įstatymo samprata. Lektorė atsakys, kodėl rabiniškajam judaizmui nebūtinas krikščioniškas mesijas ir krikščioniška atpirkimo samprata. Tikimasi daug klausimų ir aštrios diskusijos.

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija