lagardeGegužės 27 d., penktadienį, 18 val., LUNI kviečia į Prancūzų kultūros centro (Didžioji g. 1, Vilnius) rengiamą demografijos mokslų daktaro Pierre’o Martinot-Lagarde paskaitą „Atskirtis ir globalizacija“. Paskaita rengiama kaip susitikimų, paskaitų, filmų ir parodų ciklo „Vasaros dvelksmas“ dalis. Ji bus verčiama į lietuvių kalbą. Įėjimas nemokamas.

Renginys facebook‘e

1998 m. Pierre’as Martinot-Lagarde’as JAV Pensilvanijos universitete apsigynė demografijos mokslų daktaro laipsnį. 2000–2005 m. dirbo žurnalo „Projets“ vyr. redaktoriumi. 2003–2008 m. Socialinių tyrimų ir veiksmų centro (CERAS) direktorius. 2008 m. paskirtas Tarptautinio darbo biuro direktoriaus specialiuoju patarėju. Jėzuitų bendruomenės narys.

Visuomenė, tikinti ateitimi, siekianti taikios brolystės. Tokį tikslą galėtume kelti vietoj pamirštų politinių utopijų. Ar šiandien, kai abejojama dėl to, ar įmanoma gyventi kartu ir dėl visuomenės institucijų ateities, brolystė gali būti politiniu uždaviniu?

Kokia būtų broliškesnė visuomenė? Visuomenė, kurios nariai žinotų, kas gyvena gretimame bute, nes „kaimynas visų pirma yra brolis“. Visuomenė, kuri nesilaikytų fatalizmo, nes tikėtų, kad susibūrus visiems drauge, lengviau vykdyti reformas, kurti naujus planus, suteikti naują postūmį įmonei ar pagyvinti kokios nors vietovės gyvenimą. Visuomenė, kuri nepasiduotų nevilčiai ir tikėtų savo ateitimi.

Skatindama visuomenės narius klausti, ar mūsų ryšiai su kitais yra taikūs, brolystė taip pat verčia kritiškai pažvelgti į save: ar aš, individas, esantis dalelė istorijos, tikinčiųjų bendruomenės narys, broliškai gyvenu su artimu ar neartimu žmogumi, kuris yra šalia? Ar šitoje brolystėje esu laimingas? Šie klausimai liečia gyvenimo būdą ir turėtų būti keliami svarstant ekonominius, socialinius ir politinius klausimus. Jei laikysimės tokio požiūrio, tuomet politinis uždavinys, brolystė, tampa dvigubas: jis verčia individus ir visuomenės grupes, kurioms jie priklauso, užmegzti naujus ryšius, kelti klausimą, ar nereikia keisti senų ryšių, ir taip pat skatina santarvę.

Galima pateikti aibę pavyzdžių, kaip brolystė jungia žmones ir padeda spręsti klausimus, bet tai nereiškia, jog reikia būtinai įgyvendinti mūsų valią, nes toks kelias neveda į taiką. Daugelyje kultūrų taikus sugyvenimas neturi nieko bendra su taisykle „aš tau, tu man“. Hannah Arendt mums priminė, kad viešojoje sferoje visada atsiras galimybė ją taikyti. Gindami čia savo poziciją, norėtume pridurti: tai, ko nelaukiame ir nesitikime, ateis tuomet, jei, užuot neapgalvotai siekę augimo ir kilimo, spręsime opius visuomenės klausimus. Atrodo paradoksalu, bet tik iš pirmo žvilgsnio.

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija