Lina Kutkauskaitė

Lina Kutkauskaitė – Vilniaus universiteto politikos mokslų studijų ketvirtakursė. Ne vienerius metus aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, domisi subkultūromis, netradicinėmis politinėmis ideologijomis bei nedemokratiniais režimais.

Užsiėmimas „Skustagalvių judėjmas kaip socialinis reiškinys" vyks gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 18:00 val., kavinėje „Pas Erlicką“, Maironio g. 1, Vilniuje.

Skustagalvių judėjmas kaip socialinis reiškinys

Jeigu reikėtų įvardinti šiuo metu Lietuvoje prieštaringiausiai, o galbūt ir neigiamiausiai vertinamą subkultūrą, greičiausiai tai būtų skinhedai (lietuviškai – skustagalviai). Siaurapročiai rasistai, ksenofobai, homofobai chuliganai, smurtu sprendžiantys konfliktines situacijas, kurias patys dažniausiai ir sukuria – tokį skinhedų įvaizdį yra susidaręs dažnas. Prie tokio įvaizdžio kūrimo nemažai prisidėjo žiniasklaida, ypač daug ėmusi kalbėti apie skustagalvius po to, kai 2008-aisiais pagaliau atgarsio susilaukė kasmetinės kovo 11-osios eitynės. Kiek tiesos yra šiame stereotipiniame įvaizdyje ir kokia subkultūra yra skinhedai?

Skinhedų judėjimas, atsiradęs septintajame dešimtmetyje Jungtinėje Karalystėje, o vėliau išplitęs po visą pasaulį, yra seniausia iki šiol gyvuojanti jaunimo subkultūra. Prasidėjusi kaip Levi‘s džinsus ir kerzus dėvinčių, reaggea muzikos klausančių darbininkų klasės jaunuolių judėjimas, vėliau subkultūra patyrė daug pokyčių ir lūžių. Esminis toks lūžis – tai 8-ajame dešimtmetyje įvykęs pasidalinimas į rasistus ir antirasistus, kuriame lemiamą vaidmenį suvaidino Britanijos politikai, atnešę į skinhedų gretas nacionalistines idėjas.

Taigi skinhedai šiuo metu yra ne tik pati seniausia, bet ir labiausiai susiskaldžiusi subkultūra – egzistuoja daug skinhedų rūšių, kurios puoselėja visiškai skirtingas idėjas. Skinhedų judėjimas savyje talpina kraštutinius dešiniuosius fašistus ir komunistus, stipriai politiškai angažuotas ir pabrėžtinai apolitiškas grupes, gėjus ir homofobus, juodaodžius ir rasistus ir t.t. Matant tokį susiskaldymą, kyla klausimas, kodėl tokios skirtingos grupės yra tos pačios subkultūros dalis? Kokie yra tie elementai, jungiantys visas šias grupes ir leidžiantys joms tapatintis su tuo pačiu – skinhedų – judėjimu? O gal po tiek skilimų jie jau nebeturi bendros tapatybės?

Ši paskaita visų pirma skirta supažindinti su skinhedų subkultūra, tokiu būdu išsklaidant bent dalį mitų apie juos (o kai kuriuos galbūt ir patvirtinant), bei padiskutuoti apie tai, kuo jie unikalūs, kas sudaro jų tapatybę. Ar subkultūra, savyje talpinanti idėjiškai susipriešinusias ir viena prieš kitą veikiančias grupes, išvis dar gali būti laikoma ta pačia subkultūra?

Trys pagrindiniai aspektai, apie kuriuos bus kalbama:

  • skinhedų kaip subkultūros istorija (atsiradimo ir formavimosi aplinkybės, įvykiai, socialiniai judėjimai bei visuomenės grupės, dariusios jiems įtaką),
  • skinhedų judėjimo idėjinis heterogeniškumas ir susipriešinimas,
  • skinhedų rūšys bei elementai, jungiantys skirtingas skinhedų grupes (Oi! muzika bei išvaizda – pastaroji jiems ypač svarbi).

Pagrindiniai skinhedų istorijos momentai:

  • Pirmieji skinhedai Jungtinėje Karalystėje septintajame dešimtmetyje
  • Auksiniai metai – 1968-ieji
  • Politinio aspekto atsiradimas
  • „Paki-bashing“ akcijos
  • Antroji banga aštuntajame dešimtmetyje
  • Oi! muzikos atsiradimas
  • Nacionalistinės idėjos
  • Skilimas
  • Trečioji banga dešimtajame dešimtmetyje

Skinhedų rūšys, apie kurias bus kalbama paskaitoje:

  • Nazi-skinhedai
  • S.H.A.R.P.‘ai (Skinheads Against Racial Prejudice)
  • R.A.S.H.‘ai (Red Anarcho Skinheads)
  • TRAD skinai (Traditional Skinheads) ir kt.

Pasakojimui iliustruoti bus rodomos BAFTA apdovanojimą pelniusio 2006 m. britų filmo „This Is England“ ištraukos.

Papildomos nuorodos:

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija