LUNI logoPrasidėjus mokslo metams, duris greitai atvers ir Laisvasis universitetas. Studentų ir socialinių aktyvistų subrandinta neformali bendruomeninė iniciatyva sieks suburti asmenis ir jų grupes, aktyviai veikiančius akademinėje ir socialinėje terpėje, skatins juos dalintis žiniomis ir patirtimi, kurti alternatyvas nusistovėjusiam švietimo modeliui, motyvacijai ir disciplinai.

Laisvajame universitete dėmesys bus teikiamas tiek teorijai (socialiniams ir humanitariniams mokslams), tiek praktikai (tiksliesiems mokslams ir įvairiems menams). Vyks paskaitos, atviros diskusijos, praktiniuose užsiėmimuose bus pristatomi įvairūs projektai ir dalinamasi praktine patirtimi. Seminarų metu bus skaitomi įtakingų autorių tekstai.

Laisvojo universiteto kolektyvas iš anksto numatytu laiku rinksis įvairiose Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų erdvėse. Studijų programas bus stengiamasi sudarinėti bendru sutarimu, informacija apie planuojamus renginius bus platinama įvairiais kanalais.

Mūsų šalyje dažnai girdima aukštųjų mokyklų reformų kritika, piktinamasi, kad svarbiausia universitete – ne išsilavinimas, o diplomas, ne žinios, o karjera. Laisvojo universiteto kūrėjai kritikuoja valstybines universiteto reformas, kadangi jų tikslas yra kuo labiau įjungti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos sraigteliais. Laisvasis universitetas sieks ugdyti laisvą ir kritiškai mąstančią asmenybę, kuri siekia išsilavinimo, o ne diplomo ir žadamos karjeros valstybiniame ar verslo sektoriuje.

Tradicinis universitetas, kaip teigia Laisvojo universiteto kūrėjai, didžiuojasi savo autonomija, bet iš tikrųjų yra biurokratinė ir hierarchinė struktūra, puoselėjanti autoriteto galią. Dažnai tiek studentai, tiek dėstytojai lieka aukštųjų mokyklų biurokratijos įkaitais ir priverčiami vykdyti absurdiškus nurodymus „iš viršaus“. Akademinis gyvenimas virsta popierių krūva. Dėstytojų ir studentų santykiai taip pat ne visada demokratiški. Laisvojo universiteto idėja yra horizontalumas: jame atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų ir biurokratijos, panaikinama riba tarp dėstytojų ir klausytojų. Šio universiteto dėstytoju kviečiamas tapti kiekvienas, norintis pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Studentas virsta dėstytojo bendraminčiu ir dialogo ar polilogo partneriu.

Dar viena Laisvojo universiteto savybė – jo atvirumas. Tradiciniame universitete reformomis stengiamasi atskirti gerus ir blogus pažymius gaunančius studentus. Į Laisvąjį universitetą kviečiami ne tik studentai, bet ir tie, kurie oficialiai nestudijuoja. Galbūt įvairių sričių darbuotojai, bedarbiai, žmonės, kuriems aukštojo išsilavinimo įgyti neleido įvairios aplinkybės, vaikus auginančios mamos ir laisvo laiko turintis jaunimas – visi, kurie trokšta sužinoti ką nors naujo ar pasidalinti savo patirtimi. Tai jie galės padaryti Laisvojo universiteto renginių metu. Laisvasis universitetas skatins toleranciją įvairių tautų, rasių, religijų ir lyčių asmenims. Jame bus išgirsta kiekvieno žmogaus nuomonė bei argumentacija.

Pagaliau nuo tradicinės aukštosios mokyklos Laisvasis universitetas skirsis tuo, jog jis kuriamas ne kaip institucija, o tinklas. Jį formuoja skirtingos iniciatyvos, turinčios skirtingus požiūrius ir nuomones. Universitetas suinteresuotas įvairių idėjų, alternatyvių bendruomenių, judėjimų ugdymu. Jo kūrėjai šį projektą vadina ateities eksperimentų laboratorija.

Pirmieji Laisvojo universiteto užsiėmimai įvyks 2008 m. rugsėjo 11-ąją, ketvirtadienį, alternatyvaus meno galerijoje „Galera“, Užupyje, Vilniuje. Apie radikaliojo meno istoriją ir dabartį pasakos menininkas iš Alytaus Redas Diržys, o architektas Justas Ingelevičius pristatys atvirųjų technologijų idėją ir dalinsis naudojimosi atvirojo kodo programomis patirtimi.

Laisvojo universiteto iniciatyvinė grupė 2008.09.05

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija