voznikaitis
Gruodžio 2 d., pirmadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į susitikimą su Antanu Voznikaičiu, sociologijos populiarinimo tinklaraščio „Sociali sociologija“ (sociologai.lt) bendraautoriumi, VDU sociologijos ir antropologijos specialybės studentu. Lektorius skaitys paskaitą „Socialiniai tinklai: kiberlibertarizmo rojus, pragaras, o gal tik skaistykla?“. Renginys vyks VU Chemijos fakulteto 125 auditorijoje, Naugarduko g. 24, Vilniuje.

Renginys Facebook'e

Kitąmet „Facebook“ švęs dešimtmečio jubiliejų, tačiau socialiniai tinklai yra gerokai senesnis išradimas. Jie egzistuoja praktiškai nuo tada, kai atsirado bendruomeninis žmonių gyvenimas. Nūdienos paleoantropologai spėlioja, kad viena iš neandertaliečių išnykimo priežasčių buvo jų menkiau išvystyti socialiniai tinklai. Skirtingai negu šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai gyveno triskart mažesnėse (~50) izoliuotose grupėse, kurių nesiejo jungiamieji asmenys, tarp jų nevyko mainai. Visa tai turėję šiuolaikiniai žmonės galėjo veikti sutelktai, koordinuotai kurti bendrą tapatybę, todėl nukonkuravo fiziškai stipresnius neandertaliečius.

Tačiau kas atsitiko su socialiniu sutelktumu, kai Markas Zuckerbergas mums suteikė priemonę pažįstamų ratą padidinti gerokai virš standartinės 150 žmonių ribos (tiek pažįstamų vidutiniškai gali įvardinti tipiškas individas)? Ar tai padidino mūsų galimybes mobilizuotis produktyviai veiklai? Kiek tiesos yra kiberpesimistų Z. Baumano ar E. Morozovo pasisakymuose, kad socialinio tinklapio profilis tėra pigus garsenybės statuso pakaitalas, teikiantis verslui informaciją apie mūsų vartojimo pasirinkimus, o valstybei palengvinantis socialinės kontrolės užduotį? O gal teisūs kiberoptimistai, kurie seniai svajojo apie tai, kad mašinos atves visuomenę į socialinę ir ekologinę pusiausvyrą – kiberlibertarizmo rojų – ir gerokai paskubėjo švęsti „Arabų pavasario“ pergalę?

Galbūt verta atgaivinti Maxo Weberio tezę apie visuomenės racionalizacijos procesą ir jo naująja banga laikyti informacinės technologijos revoliuciją kartu su socialiniais tinklais, kurią ruošiasi papildyti sparčiai bręstantis sintetinės biologijos perversmas ir technologijų konvergencija, pasak R. Kurzweilo ir A. de Grey, atnešianti amžiną gyvenimą ir visokeriopą tobulumą? Tačiau gal mes artėjame prie filmo „Idiocracy“ scenarijaus – progresyviai bunkame? O kas, jeigu visi šie juodieji ir baltieji metraštininkai, šviesaus rytojaus ir apokalipsės pranašai klysta? Gal teisus yra Pierre‘as Bourdieu, po audringos socialinės kaitos paviršiumi visada įžvelgęs galingas socialinės inercijos sroves, kurių revoliucijos bangelės negali paveikti?

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija