b_850_315_16777215_00_images_iliustracijos_2014_vilnius_Olga_Mastianica._Kodėl_J._Basanavičiui_prireikė_laikraščio_lenkų_kalba.jpg

 

2014 m. vasario 19 d., trečiadienį, 18:30 val., Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į istorikės Olgos Mastianicos paskaitą „Kodėl J. Basanavičiui prireikė laikraščio lenkų kalba?". O. Mastianica yra Lietuvos istorijos instituto XIX a. istorijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. Paskaita vyks baro „Misterija" II a. salėje, Totorių g. 18, Vilniuje.

Renginys Facebook'e

Paskaitos garso įrašas:

Kodėl J. Basanavičiui prireikė laikraščio lenkų kalba? by Luni_Vilnius on Mixcloud

XIX–XX amžiuje Rytų Europoje, skirtingai nei Vakarų Europoje, modernios tautos formavosi etnolingvistiniu pagrindu. Kalba ir bendros kilmės mitai buvo laikomi patikimiausiais tautiškumo kriterijais, todėl šiais pagrindais besiformuojančios tautos (čekai, slovakai, lietuviai, latviai, estai, baltarusiai) negalėjo išspręsti, o kartais ir nespręsdavo kitakalbės visuomenės dalies įtraukimo į tautą problemos.

„Atskilusios šakos metafora" paprastai nusakomas bajorijos, aktyviai nedalyvavusios lietuvių tautos kūrimo procese, likimas. Po 1905 metų, kai buvo aktyviau propaguojama etnografinės Lietuvos samprata, iš esmės keitėsi lietuvių politinio elito pozicija bajorijos atžvilgiu. Bajoriją, laikomą LDK valstybingumo tradicijos puoselėtoja, atsisakyta laikyti „savu" visuomenės sluoksniu.

Tačiau ar lietuvių nacionalizmo nuostatos, ypač kai kalbame apie dešiniosios politinės srovės atstovus, buvo jau tokios vienareikšmiškos? Kodėl net pats Jonas Basanavičius matė būtinybę prabilti į bajorus lenkiškai, inspiruodamas laikraščio „Litwa"" (1908-1914) leidimą?

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija