saulius-norvaisasSausio 22 d., ketvirtadienį, Laisvajame universitete (LUNI) Vilniuje svečiuosis M. Romerio universiteto socialinės informatikos fakulteto dekanas Saulius Norvaišas. Jo pranešimo tema „Technologijos, tinklai ir žmonės: Didysis Sprogimas". Nagrinėsime šiuos klausimus:

  • Apie inovacijų savipakankamumą (6 proc. būtinų nenormalumų dėsnis ir chaoso teorija)
  • Apie Dirbtinio Proto (Artificial Intelligence) mitą (mentaliniai modeliai ir duomenų sodrinimas)
  • Įtinklintų organizacijų atsiradimas (investicijos ir sprendimų priėmimas)
  • Apie įtinklintą žinių „gamybą“ ir jų perdavimą/įsisavinimą
  • Mokslų susiliejimas (tinklų teorija, kietoji ir blausioji matematika)
  • Visuomenės atsirandančios bendrabūvio technologijos (bepartinė visuomenė ir omnikratija)

Paskaita vyks Universiteto g. 3, Vilniuje, Vilniaus Universiteto centrinėje bibliotekoje, B3 auditorijoje.


1. Apie inovacijų savipakankamumą

Inovacijos, nepaisant reiškinio sudėtingumo, persipynimo ir jų inversijų, turi dvi komponentes: „Naikinančiąją“ ir „Kuriančiąją“. Norint atkurti civilizacijos istoriją, užtenka žinoti inovacijų dinamiką. Tai reiškia, kad inovacijos determinuoja civilizacijos procesą – daugiau jokių komponečių istorijos procesui aprašyti nereikia. Pvz., po revoliucinių technologinių inovacijų ne už ilgo eina didieji karai.

Inovacijos, palyginus su konservacija, sudaro nedidelę kultūros dalį. Gamta pasirūpino, kad bet kurioje evoliucionuojančioje sistemoje būtų apie 6% „nenormalių“ (pvz., inovatyvių) elementų. Išties yra atvirkščiai – sistemos gali evoliucionuoti tik todėl, kad jose kažkaip „pasigamina“ nenormalumai. Totalitariniai rėžimai, jei kalbėti apie socialines sistemas, save pasmerkia naikindami „nenormaliuosius“.

Internetas yra viena iš šviežiausių inovacijų, kuri radikaliai pasikeis mūsų socialinįgyvenimą Artimiausios inovacija galėtų būti, reikia manyti, kamieninės ląstelės.


2. Apie Dirbtinio Proto (Artificial Intelligence) mitą

Mokslinė programa, kilusi kartu su kompiuterių atsiradimu ir siekusi intelektualiąją žmogaus veiklą „įdėti į komiuterį“, žlugo. Be fiiologinių kitų aspektų, intelektas yra dar ir socialinis reiškinys ir jo niekas be socialinės būtybės negali turėti. Dėl to žmogaus, kaip inovatyvios būtybės, svarba vis didėja. Skaičiavimo technologijos gali būti sėkmingai naudojamos, pvz., dideliuose duomenų masyvuose ieškant dėsningumų, tačiau natūralus intelektas nepakeičiamai dalyvauja pagrindinėse žinių kūrimo stadijose.

Žmogaus mentaliniai modeliai (tai, kaip jis supranta realų pasaulį) gali būti tobulinami efektyviai bendraujant su kitais žmonėmis, kurie paprastai turi kitokius mentalinius modelius. Internetas, aprūpintas specialia programine įranga, vaidina lemiamą vaidmenį žinių kūrime.


3. Įtinklintų organizacijų atsiradimas

Atsiradus internetui ir specialiai programinei įrangai, ima rastis ir organizacijos, kurių egzistavimas be interneto būtų neįmanomas. Pvz., gali visiškai nepažįstami žmonės, gyvenantys skirtingose pasaulio dalyse, sukurti įtinklintą verslo įmonę ir vykdyti veiklą. Kiekvienos organizacijos gyvenime svarbu du aspektai – investicijos ir sprendimų priėmimas. Esant „atsakomybės centrui“ (pvz., tarptautinei draudimo kompanijai), tokių organizacijų steigimasis taps kasdienis reiškinys. Reikia disponuoti tik sprendimų priėmimų įrankiu.

Įtinklintos organizacijos, išnaudodamos intelektualiąją įvairovę ir dėl to būdamos žymiai efektyvesnės, artimiausiu metu taps vyraujantis organizacijų tipas. Internetas ir speciali programinė įranga įtinklintų organizacijų atsiradime vaidina lemiamą vaidmenį.


4. Apie įtinklintą žinių „gamybą“ ir jų perdavimą/įsisavinimą

Naujos žinios atsiranda iš jau buvusių žinių (teorijų, t.y. tikrovės modelių), aktyviai keičiantis skirtingais supratimais apie tikrovę. Natūralūs eksperimentai vis daugiau pakeičiami kompiuteriniais eksperimentais su nagrinėjamo reiškinio modeliu. Stebimos tendencijos, kai vis daugiau mokslinių straipsnių parašomi kolektyvų, kurių autoriai yra iš skirtingų institucijų. Tai reiškia, kad žinių ir patirčių įvairovė yra „atrankos“ veiksnys, pagreitinantis žinių „gamybą“. Internetas su specialia programine įranga žymiai prisideda prie žinių „gamybos“.

To paties interneto dėka vyksta ir mokymosi procesas. Gali būti taip, kad kurio nors dalyko įsisavinimo pradžioje visi turi „studento“ statusą, ir tik pasibaigus mokymuisi paaiškėja, kas yra studentas, o kas profesorius. Tai reiškia, kad žinios yra perduodamos (profesoriai) ir įsisavinamos (studentai) dinamiškai, be jokio formalaus išankstinio rolės delegavimo. Be tinklo technologijų toks naujų žinių „gamybos“ ir esančių žinių įsisavinimo būdas būtų neįmanomas.


5. Mokslų susiliejimas

Visi mokslai – gamtos, tikslieji, socialiniai, humanitariniai, inžineriniai ir t.t. – ne tik papildo vienas kitą, bet yra reikalingi vienas kitam. Kasdieninės kalbos „neryškumas“ yra ne mažiau būdingas tikrovei ir ne mažiau funkcionalus, nei aksiomatinis tikslumas. Neryškioji logika („Fuzzy logic“) naudojama inžineriniuose prietaisuose, pvz., automobiliuose. Žmogaus kalbėjimo neryškumas taip pat turi konstruktyvią prasmę.


6. Visuomenės atsirandančios bendrabūvio technologijos (bepartinė visuomenė ir omnikratija)

Dabartinė socialinio bendrabūvio organizavimo tvarka nebeatitinka poreikių ir neišnaudoja naujų galimybių, ypač interneto su specialia sprendimų priėmimo programine įranga bei kompiuterinių prognozavimo ir strategavimo metodų. Omnikratija būtų nauja visuomenės gyvenimo forma, kai pašalinami visi (amžiaus ir kt.) apribojimai dalyvauti sprendimų visuomenei/bendruomenei svarbiais klausimais priėmime.

Omnikratijoje pozityvus žmogaus dalyvavimas sprendimų priėmime ir socialinių bei ekonominių sistemų prognozavime yra skatinamas socialinėmis, ekonominėmis ir kitomis priemonėmis. Ši politinė santvarka būtų galutinis visuomenės vystymosi etapas. Sociumo įtinklinimas omnikratijos atsiradime ir palaikyme vaidina lemiamą vaidmenį.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, sudaro prielaidas „Didžiajam Sprogimui“ – naujam virsmui, kuris bus ne mažiau įspūdingas nei tas, kuris galėjo būti mūsų Visatos atsiradimo priežastimi.

              facebook lunigoogle-plus lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija