2009 11 30 LUNI Vilnius. Ugnė Marija Andrijauskaitė. Gyvūnų teisės: mitybos įpročiai aplinkai

2009-2010 mokslo metais Laisvajame universitete (LUNI) rengiamas kursas „Gyvūnų teisės: teorija ir praktika“. Kursas susideda iš 4 užsiėmimų, kurie vyksta kartą per mėnesį:

1. „Dabartinė gyvūnų padėtis. Ar iš tiesų viskas yra taip, kaip atrodo?“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

2. „6 požiūriai į gyvūnus: nuo Dekarto iki gyvūnų teisių“ (lektorius Linas Didvalis))

3. „Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė)

4. „Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis)

Kurso klausytojai bus supažindinami su gyvūnų teisių samprata iš teorinės ir iš praktinės pusės. Paskaitose lektoriai pristatys žinomų Vakarų mąstytojų požiūrį į žmonių elgesį su gyvūnais ir pateiks pagrindinius teorinius gyvūnų teisių filosofijos pagrindus. Taip pat bus kalbama apie dabartinio žmonių elgesio su gyvūnais problemas mitybos, aprangos, mokslo, pramogų srityse bei galimas alternatyvas, kurias kiekvienas gali rinktis savo kasdieniame gyvenime. Lankydami šį kursą sužinosite ir apie mitybos įpročių įtaką aplinkai – turbūt daugelis faktų, kuriuos išgirs klausytojai, sugriaus nemažą dalį įsitikinimų apie ekologiją ir ekologišką gyvenimo būdą.

Trečiasis kurso užsiėmimas Vilniuje įvyks 2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienį, Labdarių infošope (Labdarių g. 3-18, Vilnius). Lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė – anarchistė, veganė, judėjimo už gyvūnų teises aktyvistė, iniciatyvinės grupės "Gerbk gyvūnų teises!" narė – kalbės apie žmonių mitybos įpročius ir šių įpročių žalą aplinkai.




Ugnė Marija Andrijauskaitė

Gyvūnų teisės: mitybos įpročiai aplinkai

Per pastaruosius keletą metų buvo atlikta nemažai gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimų. Paskelbti rezultatai parodė, jog ši veikla neigiamai įtakoja ekologinę planetos situaciją. Pripažįstama, kad žmogaus reikmėms auginami gyvūnai yra vieni iš pagrindinių aplinkosauginių problemų sukėlėjų.

Šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja. Gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Negana to, kad gyvūninių produktų gamyba daro neigiamą įtaką aplinkai, jų vartojimas neprisideda ir prie geresnės žmonių sveikatos. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau mėsos, pieno, kiaušinių suvalgo žmonės, tuo didesnė jiems kyla rizika susirgti antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis.

Iš ekologijos, biologijos, medicinos ir kitų mokslo sričių sukauptos žinios ir tyrimų duomenys leidžia teigti, kad mėsos, pieno ir kiaušinių gamybos ir vartojimo sumažinimas būtų paprasčiausias ir, tikėtina, pats efektyviausias būdas pagerinti visuomenės sveikatą bei sumažinti taršą, miškų kirtimą bei laukinių gyvūnų rūšių nykimą.

Kodėl gyvulininkystė neekologiška?

Gyvūninių produktų gamyba reikalauja labai daug resursų. Lyginant su augalininkyste, tokios pačios energetinės vertės produkto pagaminimui gyvulininkystė sunaudoja daugiau žemės, vandens ir energijos. Be to, gyvuliai į aplinką išskiria didelius kiekius teršalų.

Didėjant gyvūninių produktų paklausai, vis daugiau žemės naudojama pašarų auginimui. Mėsos, pieno ar kiaušinių pagaminimui reikia kur kas didesnio žemės ploto bei darbo sąnaudų nei augalinio maisto gamybai. Tai lemia, jog vis daugiau miškų ir laukinės gamtos plotų paverčiami dirbamais laukais. JTO duomenims, tik 8 proc. pasaulyje suvartojamos mėsos yra gaunama iš gyvūnų, kurie ganosi ganyklose ir kuriems nėra auginamas specialus pašaras.

Gyvūninės kilmės produktų vartojimas reiškia ir didesnį energijos resursų naudojimą. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota, kad norint gauti vieną kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Visam šiam didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, jiems transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Daug efektyviau, ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.

Iš pateiktos informacijos matyti, kad vien augaliniu maistu besimaitinančių žmonių maisto poreikių tenkinimui reikia daug mažiau žemės, vandens ir energijos išteklių. Atsisakydami gyvūninių produktų, galime prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo ir taršos mažinimo.

Vartoti gyvūninius produktus nėra sveika

Mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodo, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis). Nors manoma, kad neigiamą įtaką sveikatai turi ne pats gyvūninių produktų vartojimas, o per didelis jų kiekis, tačiau 2003 metais Graikijoje atliktas išsamus tyrimas parodė, kad net ir maži tokio maisto kiekiai padidina ligų riziką, o vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, grūdai ir alyvuogių aliejus buvo susieti su mažesniu sergamumu.

Įrodyta, kad su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų. Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų, kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų..

Tad ar ne laikas leisti savo kūnui, Žemei ir gyvūnams lengviau atsikvėpti ir liautis remti agresyvią gyvulininkystės pramonę?

Nuorodos:

2010 01 21 LUNI Vilnius. Diskusija „Ar Lietuvai reikia K. Marxo „Kapitalo“?“

Skaityti daugiau...„Vagos“ leidykla neseniai išleido „Kapitalo“ – genialiojo kapitalizmo kritiko K. Marxo veikalo – pirmąjį tomą. Laisvasis universitetas (LUNI) ir „Vagos“ leidykla rengia atvirą diskusiją „Ar Lietuvai reikia K. Marxo „Kapitalo“?“. Diskusijoje dalyvaus: „Kapitalo“ įžangos autorius ekonomistas prof. Jonas Čičinskas, NK95 narys filosofas prof. Andrius Bielskis ir „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.

Renginys vyks sausio 21 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje, I aukšte, Vokiečių g. 2, Vilniuje.

Skaityti daugiau...

2010 01 19 LUNI Vilnius. Karolis Klimka. Celibato kultūra (1)

Skaityti daugiau...Pirmoji paskaita - sausio 19 d., antradienį, 18.00 val. „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje

Karolis Klimka studijavo visuotinę literatūrą ir literatūros teoriją Vilniaus universitete, dėstė „Populiariosios kultūros įvadą“ Europos humanitariniame universitete, yra Europos kinotyros ir medijų studijų tinklo (necs) narys. Pastaraisiais metais užsiima kultūrinio pilietiškumo (cultural citizenship), pornografijos (ir) cenzūros bei ekonomikos (ir) moralės tyrimais.

Renginys  facebook'e

Celibato kultūra. Pirmoji paskaita iš trijų paskaitų ciklo

Dedikuojama Mantui Adomėnui. Reklaminė eilutė: „Ar cheminė kastracija išgelbės Lietuvą?”

Skaityti daugiau...

2010 01 12 LUNI Vilnius. Tomas Balkelis. Socialinio banditizmo mitai Lietuvoje

Skaityti daugiau...Tomas Balkelis – istorikas, mokslų daktaras, dirbantis Dublino Kolegijos universitete. Mokėsi Lietuvos, Anglijos, JAV ir Kanados universitetuose. Pastaruosius penkis metus dirbo Mančesterio universitete. Šiais metais Londono „Routledge" leidykla anglų kalba išleido jo knygą „The Making of Modern Lithuania". T. Balkelis domisi nacionalizmo ir jo mitų, karo atminties, priverstinių migracijų temomis.

Užsiėmimas vyks 2010 m. sausio 12 dieną, antradienį, 18:00 val., „Satta“ klube, Vilniaus g. 16 (kieme, greta „Lietuvos ryto“ redakcijos), Vilniuje.

Ši paskaita nagrinėja santykius tarp socialinio banditizmo ir tautos kūrimo. Aptariami būdai, kuriais politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie naudojami tautinių ir socialinių tapatybių kūrime. Sekdamas „svieto lygintojo“ Tado Blindos (1846-1877) mito gimimą ir transformacijas, autorius teigia, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino gana reikšmingą vaidmenį tautinių bendrijų kūrime tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas.

Skaityti daugiau...

Valdas Kavaliauskas ir Audrius Jakubauskas. Valgytojų ir gamintojų solidarumo prielaidos


Skaityti daugiau...

Du sūrininkai iš Dargužių (Varėnos raj.) – Valdas ir Audrius – LUNI užsiėmime žada išdėstyti valgytojų ir gamintojų judėjimo ištakas, tikslus ir konkrečius veiksmus. Manoma, kad jie surengs ir savo gaminamų sūrių degustaciją. Sausio 14 d., ketvirtadienį, nuo 18 val. visus kviečiame į „ARTotekos“ kūrybines dirbtuves, kurios įsikūrusios A. Strazdelio g. 1 (netoli „Barbakano“, greta „Tamstos“ muzikos salono, įėjimas iš Šv. Dvasios gatvės pusės).

Skaityti daugiau...

2009 12 02 LUNI Vilnius. Egidija Laumenskaitė. Vidinės jėgos ir stipriausia apsauga

Skaityti daugiau...Egidija Laumenskaitė – socialinių mokslų daktarė, kelių knygų apie ekonominės ir filosofinės minties istoriją, taip pat knygos apie Vladą Jurgutį – žymų tarpukario valstybininką, lietuviškų pinigų “tėvą” – autorė. Šiuo metu dirba Lietuvos Mokslo Akademijos Ekonomikos institute, dėsto aukštosiose mokyklose. 2007 m. apdovanota Lietuvos Mokslo Akademijos vardine A. Rimkos premija už mokslo darbus. Nuo 1993 m. ji yra Brahma Kumaris pasaulio dvasinio universiteto narė ir lektorė. Ji buvo pirmoji šio universiteto studentė iš Lietuvos. Jau 16 metų E. Laumenskaitė praktikuoja ir moko teigiamo kūrybinio požiūrio, streso įvaldymo ir senosios meditacijos žinių.

Lektorės E. Laumenskaitės užsiėmimas vyks gruodžio 2 dieną, trečiadienį, 18:00 val., VU eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, II aukšte (Žygimantų g. 9, Vilnius).

Skaityti daugiau...

2009 11 26 LUNI Vilnius. Lukas Devita. Kosminė egzistencija kaip ateities pasaulėžiūra arba Laisvoji UFOlogija

Skaityti daugiau...Lukas Devita – publicistas, muzikuojantis piešėjas, ufologas, orientalistikos skaityklos darbuotojas. Rašo straipsnius ir esė muzikos, literatūros, ufologinėmis bei kultūros studijų temomis. Taip pat publikavo prozos, eilėraščių bei vaizdinių iliustracijų, pristatė originalių dainų soliniuose koncertuose bei projektuose su kitais muzikantais, dalyvavo eksperimentinės muzikos festivaliuose, įrašė instrumentinių elektroninių kūrinių albumų; vedė psichodelinio roko apžvalgos bei intuityvios muzikos vakarus. Prieš dešimtmetį kartu su Jonu Skendeliu inicijavo pirmąją lietuvišką paranormalių reiškinių bei NSO tyrimų interneto svetainę „San-taka/Astera“.

Dviejų ufologijos paskaitų cikle sieksime apžvelgti bei patyrinėti NSO problemą socialinio-politinio gyvenimo kontekste, o taip pat susieti ją su ezoteriniais mokymais bei alternatyvaus mokslo idėjomis.

Pirmasis užsiėmimas vyks 2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienį, 18:00 val., klube „Satta", Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto“ redakcijos).

Skaityti daugiau...

2009 11 24 LUNI Vilnius. Dalia Marcinkevičienė. Lietuviškos šeimos istorija

Skaityti daugiau...Dalia Marcinkevičienė – VU profesorė, VU Lyčių studijų centro direktorė. 1996 m. apsigynė daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos istorijos institute. 1989-2001 m. dirbo moksline bendradarbe Lietuvos istorijos institute, nuo 2000 m. vadovauja Vilniaus universiteto Lyčių studijų centrui. D. Marcinkevičienė yra kelių knygų autorė: „Įžymios Lietuvos moterys: XIX a. – XX a. pradžia“ (1997), „Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje, XIX amžiuje – XX a. pradžioje“ (1999), „Prijaukintos kasdienybės. 1945-1970 metai. Lietuvos moterų biografiniai interviu“ (2007). Moksliniai D. Marcinkevičienės interesai: šeimos ir moterų istorija Lietuvoje ir Rytų Europoje 1800-1990 m.

LUNI užsiėmimas vyks 2009 11 24, antradienį, 18:00 val., klube „Satta", Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto“ redakcijos).

Paskaitos garso įrašas. Trukmė- 1:40:26

Skaityti daugiau...

2009 11 19 LUNI Vilnius. Donatas Paulauskas. Homoseksualumo socialinis diskursas Lietuvoje

Skaityti daugiau...Donatas Paulauskas – humanistas, laisvasis žurnalistas, eseistas, žmogaus teisių aktyvistas. Šiuo metu mokosi Mykolo Romerio universitete. Domėjimosi sritys – sociologija, postmodernizmo teorija, literatūra, žmogaus ir LGBT teisės, politika ir pilietinis aktyvizmas.

LUNI užsiėmimas vyks 2009 11 19, ketvirtadienį, 18:00 val., klube „Satta", Vilniaus g. 16 (greta „Lietuvos ryto“ redakcijos).

Šiandien Lietuvoje homoseksualumas yra viena iš svarbiausių aktualijų. Nepilnamečių apsaugos įstatymas, sukėlęs tarptautinį ir vietinį rezonansą, atgaivinęs diskusijas apie homoseksualumą, tapo puikia proga pasireikšti kolektyvinei sąmonei ar visuomenės pozicijai homoseksualų atžvilgiu. Minėtas įstatymas ir po jo sekusios apologinės diskusijos buvo lyg indikatorius, kuris reprezentavo visuomenėje vyraujančias normas, stereotipus, mitus, nesupratimą ir netoleranciją.

Skaityti daugiau...

2009 07 22 LUNI Vilnius. Šaukiamas organizacinis LUNI susitikimas

Skaityti daugiau...Po įvairių neformalių pokalbių ir vasaros stovyklos Musteikoje kilo idėjų šiek tiek praplėsti LUNI užsiėmimų formą. Pavyzdžiui, greta jau egzistuojančių paskaitų įdiegti kurso formatą, pagal kurį būtų organizuojami tęstiniai trijų mėnesių – vieno semestro – užsiėmimai. Užsiėmimų forma galėtų būti pati įvairiausia: paskaitos, apskritieji stalai, filmų peržiūros, knygų klubai, praktiniai užsiėmimai, konkrečių gebėjimų perdavimas, kolektyvinis ir įsitraukiantis mokymasis. Paskaitų turinys turėtų plėstis ir tuo būdu mesti iššūkį „ekspertų“ kultui. Užsiėmimai galėtų būti tiek apie dviračių taisymą ir maisto gaminimą, tiek apie miesto antropologiją ar filosofijos istoriją.

Norint įgyvendinti šiuos LUNI pokyčius, siūlome pradėti nuo Vilniaus filialo ir sudaryti organizacinį kolektyvą. Kolektyvas, kaip nehierarchinės organizacijos modelis, leistų priimti sprendimus kolektyviai ir efektyviai, reikalautų atsakomybės bei įsipareigojimo projektui ir vieni kitiems.

Skaityti daugiau...

              facebook lunigoogle-plus lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Paskaitų kalendorius

Sausis 2018
P A T K Pn Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31 1 2 3 4

Facebook

Vikipedija