LUNI logoLaisvasis universitetas (LUNI) – tai alternatyvus savišvietos tinklas, siekiantis suburti įvairius žmones bei jų grupes – dėstytojus, studentus, socialinius aktyvistus, mokinius, dirbančiuosius – visus tuos, kurie nori mokytis, aktyviai dalintis žiniomis ir būti išgirsti.

Laisvasis universitetas (LUNI) kuriamas ne kaip institucija, o kaip tinklinė struktūra, kurią formuoja skirtingos iniciatyvos, turinčios skirtingus požiūrius ir nuomones. LUNI nėra universiteto rūmų, rektorių, katedros vedėjų ir bet kokių hierarchijos santykių. LUNI siekia, jog žmonės būtų atviri ir aktyvūs dalyviai visuomenėje, o ne pasyvūs stebėtojai ar dominuojančios nuomonės atstovai.

Mums svarbu, kad universitete įgytos žinios leistų praplėsti teorinį ir praktinį mūsų bendruomenės narių akiratį, kad būtų ugdomas kritinis mąstymas, kuriamos visuomeninės ir gyvenimo būdo alternatyvos. Mokymosi programos sudarinėjamos bendru sutarimu, informacija apie planuojamus užsiėmimus platinama internetu ir kitais nepriklausomais žiniasklaidos kanalais.



Kuo LUNI skiriasi nuo tradicinio universiteto?

Laisvajame universitete nėra valdžios. Tradicinis universitetas didžiuojasi savo autonomija, bet iš tikrųjų yra biurokratinė ir hierarchinė struktūra, puoselėjanti autoriteto galią. Laisvasis universitetas yra horizontalus: atsisakoma bet kokių hierarchinių struktūrų, panaikinama riba tarp dėstytojų ir studentų, studentas virsta dėstytojo bendraminčiu ir dialogo partneriu.

Laisvajame universitete visi lygūs. Tradiciniame universitete reformomis stengiamasi atskirti gerus ir blogus pažymius gaunančius studentus. Į Laisvąjį universitetą kviečiami ne tik studentai, bet ir tie, kurie nestudijuoja – mokiniai, dirbantieji, bedarbiai. Visi jie tarpusavyje lygūs, nes visi gali dalintis žiniomis.

Laisvasis universitetas ugdo laisvus, kritiškai mąstančius žmones. Visų šiuolaikinių universiteto reformų tikslas – kuo glaudžiau integruoti aukštąjį mokslą į valstybinio kapitalizmo sistemą, padarant studentus arba valstybės tarnais, arba laisvosios rinkos sraigteliais. Laisvasis universitetas ugdo laisvą ir kritiškai mąstančią asmenybę, kuri siekia išsilavinimo, o ne tik diplomo ir žadamos karjeros valstybiniame ar verslo sektoriuje.

Laisvojo universiteto istorija

2008-ųjų pavasarį kilo Lietuvos studentų ir aktyvaus jaunimo nepasitenkinimas aukštojo mokslo reforma – mainais į abejotiną studijų kokybės pagerinimą dalis studentų privalėjo atsisakyti svajonių studijuoti nemokamai. Nepatenkinti studentai rengė protesto akcijas ir netgi buvo užėmę VU centrinius rūmus. Bet vėliau kilo mintis sukurti kitokią erdvę, laisvą ir nuo naujųjų reformų, ir nuo pačios tradicinio universiteto disciplinos. Tokia erdvė buvo skandalingai įkurta 2008-ųjų rugsėjo 11-ąją Vilniuje.

Per pirmuosius savo gyvavimo metus LUNI tapo tikra ateities eksperimentų laboratorija. Jis tarsi klajoklis dažnai keitė savo vietą, į jo veiklą įsitraukė įvairių sričių žinovai, kurie laisvai dalinosi savo sukauptomis žiniomis, bendruomenė nuolatos keisdavosi, ateidavo vis nauji žmonės. Čia buvo galima aptarti pačius įvairiausius dalykus: kritikuoti sekuliarios visuomenės viziją, sužinoti, kaip savarankiškai pasistatyti namą, mėgautis audiovizualine poezija.

Šiuo metu LUNI fakultetai veikia devyniose Lietuvos vietovėse: Alytuje, Joniškyje, Kaune, Klaipėdoje, Kuršėnuose, Panevėžyje, Plungėje, Vilniuje ir Žemaitijos kaime įsikūrusioje „Ekotroboje“.

Laisvajame universitete pabrėžiama tolerancija įvairių tautų, rasių, religijų, lyčių asmenims, išgirstama kiekvieno nuomonė bei argumentacija. Laisvajame universitete įgytos žinios netampa nei nuosavybe, nei galios monopoliu. Kai mokslas Lietuvoje tampa turtingųjų privilegija, LUNI propaguojama nemokama savišvieta gali tapti vienintele išeitimi.

LUNI struktūra ir funkcijos

LUNI yra tinklinė struktūra, kiekvienas LUNI filialas veikia autonomiškai ir nepriklausomai nuo kitų tinklo elementų. Ši LUNI struktūra ir siūlomas LUNI aktyvistų funkcijų pasidalijimas yra tik rekomendacinio pobūdžio LUNI veikla organizuojama atskirose internetinėse „FB” grupėse , be to, nuolat rengiami LUNI aktyvistų susitikimai kokioje nors kavinėje ar klube.

LUNI aktyvistai savanoriškai susiskirstę į 3 grupes: vieni ieško lektorių, kiti – patalpų, treti kviečia žmones į užsiėmimus. Tad organizacinė LUNI struktūra susideda iš trijų padalinių: akademinės grupės, ūkio grupės ir viešųjų ryšių grupės. Štai kaip mes dalinamės, kas už ką atsakingas:

1. Akademinė grupė užsiima tęstinių kursų ir vienkartinių užsiėmimų vadovų paieška. Vienintelis LUNI užsiėmimų atrankos kriterijus – temos alternatyvumas ir aktualumas. Formaliai šis procesas vyksta taip: pirmiausia išsiunčiamas kvietimas potencialiems lektoriams, po to skambinama ir konkrečiai tariamasi dėl temos ir datos. Visi klausimai (užsiėmimų pobūdis, tęstinumas ir pan.) yra lektoriaus prerogatyva.

2. Ūkio grupė užsiima mokymosi patalpų, org. technikos ir kito lektoriams reikalingo inventoriaus paieška. Atsižvelgdama į akademinės grupės planus, ūkio grupė atlieka visą organizacinį-ūkinį darbą, reikalingą, kad užsiėmimai įvyktų: pasirūpina patalpomis, garso ir vaizdo aparatūra, mokymosi reikmenimis. Savo darbą ši grupė atlieka pagal kursų vadovų
ir lektorių pageidavimus.

3. Viešųjų ryšių grupė užsiima LUNI idėjų sklaida internete ir žiniasklaidoje. Ši grupė bendrauja su potencialiais LUNI studentais, kitomis panašiomis bendruomenėmis ir žiniasklaida. Ji rengia būsimų užsiėmimų anonsus ir žiniasklaidos pranešimus, užsiima viešaisiais ryšiais: planuoja straipsnius, interviu, kuria plakatus, dizainą ir pan. Be to, šios grupės užduotis – kurti ir nuolat atnaujinti potencialių LUNI lankytojų internetinių adresų bazę, talpinti užsiėmimų anonsus LUNI svetainėje ir  Facebook'o grupėje „Laisvasis universitetas”.

Taigi rekomenduojama susikurti bent minimalią struktūrą ir pasidalinti funkcijomis – balsavimo būdu išsirinkti atskirų grupių kuratorius, nuspręsti, kas už ką atsakingas ir pan.

LUNI iniciatyvinė grupė
2009 m. ruduo

              facebook lunirss lunitwitter luniwikipedia 32

Facebook

Vikipedija