Paskaita: Artūras Liutostanskis, Vytenis Čiubrinskas. „Big Bang“ teorijos: kas pasakė, kad fizikos dėsniai yra konstanta?“ 2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienį, 18:00 val., Lietuvos fotomenininkų draugijos galerijoje, Tomo g. 7, Klaipėdoje.
Apie lektorius: Esame LUNI lektoriai. Tačiau pirmiausia save laikome studentais. Didžiulis susidomėjimas kvantine fizika ir filosofija bei noras šviesti žmones mus atvedė į šį savanorišką universitetą. 09/05/21 dėstėme savo pirmąją paskaitą „Mokslas, Visata ir Mes”. Artūras – socialinių mokslų bakalauras. Vytenis – vadybos mokslų magistras.
Renginys facebook'e
„Big Bang“ teorijos: kas pasakė, kad fizikos dėsniai yra konstanta?
Koks žmogus bebūtų, kur jis begyventų, kokią vietą po saule užimtų, jis visada užduoda sau tą patį klausimą: kodėl aš čia, iš kur aš čia, kaip viskas atsirado ir kodėl viskas egzistuoju aplinkoje, o ne vakuume. Žmogus, žiūrėdamas į žvaigždėtą nakties dangų, sutrinka nežinodamas savo tikslų, prasmės ir likimo. Todėl nekyla klausimų ir nuostabos dėl fakto, kodėl astronomija – dangaus stebėjimas – yra vienas iš seniausių mokslų žmonijos istorijoje, kurią žinome ir suvokiame savo protu.
Bėgant nesustabdomai laiko tėkmei, žmogus per savo gyvavimo laiką yra susikūręs ir atradęs daug dalykų, kurie padėdavo jam susigaudyti ir nepasimesti klaustukų begalybėje. Nenorėtume su kolega išskirti vieno ar kito atradimo, nors manome, kad kiekvienas atradimas, susijęs su dangaus kūnų tyrinėjimu, atnešė naudą tolimesniems atradimams ir diskusijoms. Tai lyg pastatas su daugybe durų: viena po kitos atidaromos, jos atsako į klausimus, bet tame kambaryje vėl randama dar didesnių egzistencijos ir kosmologijos problemų. Kosmologija – tai mokslas, bandantis atsakyti į būties ir egzistencijos klausimą – jis tiria visatą, bandymų, tyrimų ir teorijų pagalba nori atsakyti, kaip susidarė mums žinoma visata; kokia ji yra dabar ir kokia jos ateitis.
Paskaitoje apžvelgsime ilgą nueitą kelią iki šiandieninės fizikos pasididžiavimo – elementariųjų dalelių supergreitintuvo. Tačiau nuosekliam tradiciniam mokslui visuomet oponuoja alternatyvios teorijos, kurios, kaip kartais atsitinka (Žemė ne plokščia!), pasirodo esą revoliucinės, bet teisingos. Todėl papasakosime ir apie teorinės fizikos tyruose besikaunantį už savo alternatyvą profesorių iš vieno stipriausių pasaulio universiteto.
Ar žinote, kad Visata nesustodama plečiasi nuo pat pradžių? Tai reiškia, kad galaktikos (kartu ir galimybė susisiekti su kitomis civilizacijomis) nuolat tolsta nuo mūsų Saulės sistemos. Prof. João Magueijo (ICL) teigia, kad visatos plėtra įmanoma tik su sąlyga, jog šviesos greitis nėra pastovus dydis! Tai prieštarauja Einšteino dėsniui, tačiau kartu yra logiškas paaiškinimas, kodėl Visata yra homogeniška: atstumai tarp jos dalių yra neįveikiami net šviesos greičiu, vis dėlto žvaigždės ir galaktikos yra stebėtinai panašios. Paskaitoje pirmiausia nagrinėsime šią problemą.
Galiausiai, jeigu net šviesos greitis nėra konstanta, kaip galime būti tikri, kad ir kiti fizikiniai Žemės dėsniai visuomet išliks tokie, kaip šiandien?
Paskaitos auditoriją supažindinsime su tyrimų (kosmologijos) raida ir paskutinėmis išvadomis iš CERN (Europos atominių tyrimų centro); apskaičiavimų problematika ir mokslinio metodo reikšme kasdieniame gyvenime.
Detaliau: mūsų suskaičiuotas Visatos amžius yra ~14 mlrd. metų. Tiek laiko turėtų praeiti, jeigu teisingai suskaičiavome plėtros tempą ir, pirmiausia, yra tiesa, kad Visata atsirado iš vieno taško. Vis dėlto, bet kokie objektai (informacija), esantys toliau nei ~14 mlrd. šviesmečių mums yra net teoriškai nematomi, nes šviesa mūsų dar nebūtų pasiekusi. Kyla klausimas: kaip gi galime būti tikri dabartinėmis ribomis ir teorijomis, jeigu esame teoriškai „užblokavę“ galimybę stebėti ką nors už savo sistemos ribų?
Antra vertus, fizikos teorijos nėra vien minties eksperimentai ir lygčių sistemos, kurios baigiasi ženklais 0 arba ∞. Šiandien nemažą dalį teorinių principų jau galima realiai empiriškai ištirti, atliekant simuliacijas. Po paskutinio paleidimo CERN‘e vykdomi 4 atskiri projektai, kurie įrašinėja informaciją iš dalelių susidūrimų, kurią mokslininkai vėliau interpretuoja ir patvirtina kai kurias teorijose numatytas daleles bei jų būsenas. Ilgainiui tai paskelbs galutinį verdiktą „Big Bang“ teorijai.
